Lernu Esperanton! 理論的に作られた国際共通語エスペラントを学びませんか

源氏6「末摘花」(27) Kartamo (27) 83%

源氏6「末摘花」(27) Kartamo (27) 83%

  • 源氏物語 第6帖 末摘花 (27)
  • Kartamo (27), 6a volumo el Rakontaro Genĝi

01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11
12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33


genzi/06suwe27.jpg

  • teksto
    •  "Ĉi tiu estas la letero de la princino."
       Ŝi transdonis ĝin.
       "Ho, ĉu ĝi estas kaŝinda letero?"
       Genĝi prenis ĝin, pro kio ŝia koro estis premita kun korbato. La papero estis blanka kaj dika, produktita en la norda regiono, ne uzata por amletero, kaj profunde aromigita.
       'Ŝi skribis bone, ol sia arto.'
       Jen ŝia utao:

      	Vesto mia malsekiĝis
      	Je maniko per larmeroj
      	Kor' malvarma via pelas
      	Al plorado pro la ĝemo

       Li ne komprenis, kion ĝi diras, kaj konsideris kapkline. Mjaŭbu antaŭenpuŝis al li pezan antikvecan vestokeston sur kovra ŝtofo, kaj diris.
       "Vi nepre vidos ĝin hontinda, eĉ de mia flanka vido. Sed la princino mem preparis ĝin por vi kiel la novjaran veston, sed mi ne povas rifuze redoni pro ŝia malagrabliĝo. Se mi tenos ĝin ĉe mi, tio kontraŭas ŝian volon. Post unufoja rigardo, kiel ajn vi povos..."
       Li respondis.
       "Se vi konservos ĝin ĉe vi, kompatinde al ŝi. Ĝi estas de ŝia bonvolo tre ĝoja al mi, kiu persono havas humidan manikon, kion sekigos amatino, surkuŝante."
       Plu li ne parolis.
       'Sed, kiel malbela utaado. Certe ŝi sola utais kaj skribis mem. Kredeble Ĵiĵu korektis ĉiam ĝis nun. Ŝajnas, ke ŝi ne havas bonan profesoron asisti.'
       Li supozis ŝian plenan klopodon utai, kaj devis aprezi ĝin estiminda. Li rigardis ĝin kun rideto. Tiun figuron Mjaŭbu vidis kun vizaĝo kolorigita ruĝe.

       「かの宮よりはべる御文」
      とて取り出でたり。
       「ましてこれは、とり隠すべきことかは」
      とて、取りたまふも胸つぶる。みちのくに紙の厚肥(あつご)えたるに、匂(にほ)ひばかりは深うしめたまへり。いとよう書きおほせたり。歌も、

      	からころも
      	君が心のつらければ
      	たもとはかくぞ
      	そぼちつつのみ

      心得ず、うちかたぶきたまへるに、つつみに衣箱(ころもばこ)の重りかに古代なる、うち置きておし出でたり。
       「これを、いかでかはかたはらいたく思ひたまへざらむ。されど、朔日(ついたち)の御よそひとて、わざとはベるめるを、はしたなうはえ返しはベらず。ひとり引き籠(こ)めはべらむも人の御心違(たが)ひはベるベければ、御覧ぜさせてこそは」
      と聞こゆれば、
       「引き籠められなむは、からかりなまし。袖まきほさむ人もなき身に、いとうれしき心ざしにこそは」
      とのたまひて、ことにもの言はれたまはず。さても、あさましのロつきや。これこそは手づからの御事の限りなめれ。侍従(じじゅう)こそ取り直すベかめれ、また筆のしりとる博士(はかせ)ぞなかべきと、言ふかひなく思す。心を尽くして詠(よ)み出でたまひつらむほどを思すに、いともかしこき方(かた)とは、これをも言ふべかりけりと、ほほ笑みて見たまふを、命婦おもて赤みて見たてまつる。

a:1538 t:1 y:2

コメント



認証コード4477

コメントは管理者の承認後に表示されます。

powered by Quick Homepage Maker 4.91
based on PukiWiki 1.4.7 License is GPL. QHM

最新の更新 RSS  Valid XHTML 1.0 Transitional